Kodėl taip sunku judėti pirmyn?

Kodėl taip sunku judėti pirmyn?

Nesvarbu kiek laiko skyrei saviugdai, kiek patobulėjai ar susitaikei su esama situacija – širdis nori to, ko ji nori. Ir pasaulyje yra ne tiek daug dalykų, kurie tai galėtų ištaisyti.

Mylėti galima lengvai, lygiai taip pat lengvai galima ir pamiršti. Svarbiausia – pereinamasis laikotarpis, kuris būna pats sunkiausias. Judėti toliau – sunku. Priimti žmogų visa sava širdimi, o po to jį paleisti – dar sunkiau. Gyventi su mintimi, kad viskas baigta – sunkiausia.

Supranti, kad galiausiai, vieną dieną, viską pamirši. Žmonės, kuriuos kažkada mylėjai visa širdimi, dabar yra tik dulkėti prisiminimai ir išblukę veidai. Ir tai yra liūdniausia, kai gražiausi momentai pavirsta į nieką. Kiekvieną kartą, kai kas nors tave palieka, jie išsineša dalelę tavęs. Todėl tai yra sunkiausia proceso dalis.

Tokiais momentais supranti, kad viskas nebebus taip kaip buvo anksčiau. Supranti, kad joks gailėjimas ir ašaros nebesugrąžins laiko atgal. Tu galiausiai pasiduosi. O kai pasiduosi, galiausiai pripažinsi, kad tai nebuvo lemta, ir net negalėjo būti. Tai akimirka, kuomet žinai, kad tai tikrai pabaiga. O tai – be galo liūdna.

Po viso to atgimsti nauju žmogumi. Nori to ar ne. Aplinkiniai sakys, kad tapai stipresniu žmogumi, tavo ramybę jie maišys su stiprybe, o tau tai tik padės geriau miegoti.

Kartais žvelgsi atgal ir sakysi, kad tai buvo nebrandu ir kvaila. Po metų ar dvejų pagalvosi, o kas būtų buvę, jeigu viskas būtų pasibaigę kitaip… O kas, jeigu jis/ji būtų sugrįžę pas tave? Kas, jeigu būtum viską laikęs dar ilgiau? Tų atsakymų niekada nežinosi.

Judėjimas pirmyn – reiškia naują pradžią. Nauja pradžia reikalauja pastangų ir drąsos. Tai reiškia buvimą vienatvėje, net jeigu to ir nenori. Turi susirinkti visus savo dužusius gabalėlius ir suklijuoti atgal. Judėjimas pirmyn – tai galimybė vėl pamilti ir būti mylimam.

Mes naujos pradžios bijome ne todėl, kad nesugebėsime jos išgyventi. Bijome jos todėl, nes žinome, kad galėsime. Bijome, kad vieną dieną tai nebebus svarbu. O tai skaudina.

Taigi, mes slepiamės už bet kokių griuvenų, kai galėtume atstatyti viską nuo pat pamatų.

Komentarų nėra

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas.